Sveikos gyvensenos NT: kokios jo tendencijos Lietuvoje?

Šiuolaikinė visuomenė daug dėmesio skiria tam, ką valgo, ką naudoja, ar ir kaip juda. Sveikatingumo nekilnojamojo turto (NT) tikslas – pasirūpinti ir tuo, kur gyvename. Nors šis namų vystymo konceptas, apimantis milijardines apyvartas, populiarus užsienyje, Lietuvoje jis dar tik įleidžia šaknis.

Sveikatingumo NT pasaulyje: kodėl tai tampa nauja mada?

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta įvairūs sveikatingumo judėjimai. „Sveiko kūno-sveikos sielos“ konceptas žmonijai tampa vis aktualesniu: parduotuvėse ir restoranuose popieriniai įrankiai pakeičia plastikinius, Europos Komisija valstybėms nubrėžia darnaus vystymosi gaires, žiniasklaidoje vis garsiau kalbama apie sveiką mitybą, o visuomenėje vis daugiau atsiranda aktyvų laisvalaikį mėgstančių žmonių – sveikatingumas įsilieja į vis daugiau gyvenimo sričių.

Kaip teigia Pasaulio sveikatos institutas, tik laiko klausimas, kada sveikatingumo judėjimas masiškai apims ir nekilnojamąjį turtą. „Mūsų namai, bendruomenės ir mus supanti aplinka tiesiogiai veikia mūsų kasdienį elgesį ir gyvenimo būdą, o kartu tai lemia iki 90 procentų mūsų sveikatos rezultatų. Kadangi mūsų namai paprastai yra svarbiausios mūsų asmeninės investicijos ir išlaidos, logiška, kad jie taip pat turėtų būti investicija į mūsų sveikatą ir gerovę“, – rašoma Pasaulio sveikatos instituto svetainėje.

Ir, iš tiesų, sveikatingumo NT projektų jau pastebima 34-uriose pasaulio šalyse. O tam dideliu varikliu tapo COVID-19 pandemija: įvairūs mokslininkai matuoja ženkliai išaugusį norą būti arčiau gamtos, rūpintis fizine bei psichologine gerove. Ne veltui sveikatingumo rinka 2021-aisiais vertinama net 4,5 trilijonais dolerių, o sveikos gyvensenos NT vertė 2022 metais, prognozuojama, pasieks 197 milijardus dolerių.

Sveikos gyvensenos NT projektai Lietuvoje: kur link judame?

Lietuva nėra išimtis, čia projektai taip pat po truputį juda sveikos gyvensenos link. Tokią atsirandančią tendenciją diktuoja visuomenės poreikiai bei kai kurių miestų savivaldybės. Geru pavyzdžiu yra tapusi sostinė. Vilniaus miesto savivaldybės išskirtose 10 urbanistikos ir architektūros taisyklėse, skirtose gatvių ir pastatų kūrėjams, apibrėžtas prioritetiškumas natūralioms medžiagoms, kraštovaizdžio ir žaliųjų erdvių išsaugojimui, jų kūrimui bei gyventojų privatumui. Taip pat šiuo dokumentu skatinamas sveikas gyventojų judėjimas ir aktyviam laisvalaikiui pritaikyta infrastruktūra –  gatvės ir viešosios erdvės formuojamos, pritaikant jas įvairiems interesams, paslaugų koncentracijai, jose kuriamos šiuolaikiškos judumo sąlygos.

Dėl to natūralu, jog viename kitame projekte jau atsiranda treniruoklių zonos, vaikų žaidimo aikštelės, bendruomeninės erdvės ir vis dažniau siekiama išsaugoti ilgaamžius medžius, natūralų gamtos lopinėlį. Visgi didesnio masto projektai, orientuoti į sveikatingumo NT, Lietuvoje yra reti, o Kalnėnuose kylantis projektas „Sveiki!” – pirmasis save priskiriantis būtent šiam konceptui.

Šie blokuoti vienbučiai, kaip rašoma projekto svetainėje, yra paremti geriausiais sveikiausiais pasaulio kampeliais tituluojamų ir „Blue zones“ konceptui priklausančių įvairių valstybių regionų principais. Kuriant šį projektą, buvo svarbu tarpusavyje suderinti tokius sprendimus, kurie apimtų fizinės, psichologinės ir socialinės sveikatos gerinimą. Dėl to investuota ne tik į projekto aplinką, kurioje bus pasodintas pušynėlis, veiks multifunkcinė sporto aikštė, dvi vaikų žaidimų zonos, treniruoklių erdvė ir panašiai, bet ir į jo pastatų medžiagiškumą, išplanavimą bei būsimų gyventojų gyvenimo būdą.

Sveikos gyvensenos koncepto užuomazgos matomos ir kituose Vilniaus rajonuose: Lazdynėliuose, Burbiškėse bei Justiniškėse, kur vystytojai sukūrė erdves fizinei sveikatai gerinti. Čia dėmesio skirta vaikų žaidimo aikštelėms, treniruoklių zonoms, o kai kur ir socialinei gerovei – bendruomeninei veiklai.

„Praeitų ir šių metų NT rinkos principai leidžia daryti išvadą, kad Lietuva, ypatingai Vilnius, juda sveikos gyvensenos koncepto įgyvendinimo link. Matome vis daugiau tokio tipo projektų, kuriuose investuota į būsimų gyventojų sveikatą daugiau nei tik apibrėžia įstatymai ar gairės”, – reziumuoja NT vystytojo „Build Me“ bendraįkūrėjas Paulius Dubickas.