Netolimos ateities Vilnius: koks nekilnojamasis turtas taps mada?

Nekilnojamo turto (NT) tendencijas nulemia daug veiksnių. Dažnai tai būna bendrasis miesto planas, dabartinė urbanistikos situacija, kitų šalių patirtys, visuomenės gyvenimo stilius ir prioritetai, vietinės valdžios nutarimai, Europos Komisijos ir kitų institucijų gairės. Pastarosios liečia visas šalis, tad kas numatyta Lietuvos sostinės architektūrai?

Vilniaus savivaldybė dar praeitais metais apibrėžė pagrindines NT tiesas – 10 urbanistikos ir architektūros taisyklių, skirtų gatvių ir pastatų kūrėjams. Jose išskirtos gairės rodo, kad Vilnius prioritetą teikia autentiškumui, daugiafunkciškumui, urbanistiniam kontekstui, natūralioms medžiagoms, kraštovaizdžio ir žaliųjų erdvių išsaugojimui, jų kūrimui bei gyventojų privatumui. Tokius kriterijus atitinkančių pastatų augimo tikėtis ir reikėtų.

„Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklės, naujas, dar nepatvirtintas bendrasis miesto planas, „Mano Vilnius žalias!“ iniciatyva paišo ryškią viziją, kur link judės Lietuvos sostinė. Kuo toliau, tuo didesnis prioritetas bus teikiamas vilniečių privatumui ir žalio miesto titulo išsaugojimui, žaliąsias zonas kuriant visur, kur tik yra tam galimybės“, – komentuoja nekilnojamo turto vystytojas, „Build Me“ direktorius Martynas Samauskas. 

Kasmet matomas vis didėjantis kotedžų su nedideliu privačiu kiemeliu statybų mastas periferinėse zonose, tokiose kaip Kalnėnai, Naujoji Vilnia, Pavilnys. Šią tendenciją padiktavo žmonių poreikiai ir Europos didmiesčių patirtis.

Net ir gyvenantys mieste vis labiau vertina gamtą ir privatumą, dėl ko iškyla poreikis kad ir nedideliems kiemeliams centriniuose rajonuose. Visgi pastarieji Vilniaus centre – sunkesnis užmojis. Su iššūkiais ypatingai susiduriama siekiant įgyvendinti kitą tiek Europos Komisijos, tiek Vilniaus savivaldybės tikslą – konversijų, tai yra, pastatų restauracijos, taikymą. Šis siekis yra itin naudingas ne tik planetai, bet ir visuomenei, kadangi taip yra mažinamas pastatų energijos sunaudojimas, kuris, remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2020-aisiais siekė net 40 proc. viso energijos sunaudojimo.

„Jau seniau pastatyti objektai dažnai neturi vietos kiemeliams ant žemės, tačiau nekilnojamo turto vystytojai randa kitus kūrybiškus sprendimus, padidinančius būsto išskirtinumą, prisidedančius prie žaliojo miesto kūrimo ir patenkinančio žmonių poreikius – kiemelius iškelia ant stogo. 

Tenka pripažinti, toks miesto „žalinimas“ Lietuvoje dar nėra tradicinis, bet tokių sprendimų ateityje matysime vis daugiau, o tokių būstų likvidumas tik augs. Dėl to naujausiame savo projekte – „Lagom lofts“ II-ame etape privačius kiemelius įrengėme prie ant pastato stogo pastatytų 29-41 kv. m. butų. Kiekvienas pirkėjas turės tik jam priklausančią terasą“, – mintis dėsto „Build Me“ bendraįkūrėjas. 

Kaip pasakoja M. Samauskas, žvelgiant į miesto architektūrą, nepakanka įvertinti, ar objektas natūraliai įsilieja į miestą, ar jis kokybiškai pastatytas. Vis svarbesnę vietą užima inovatyvūs technologiniai sprendimai, aplinkai palankios statybų medžiagos, žaliosios zonos ir kūrybiškumas, padiktuojantis netradicinius, bet likvidumą didinančius sprendinius.