Minimalizmo filosofija, mažų namų judėjimas, aplinkosauga – tai pasaulyje jau kurį laiką vyraujančios tendencijos, skatinančios ieškančius namų vis dažniau rinktis mažus būstus. Nedidelio ploto butų ir gyvenamųjų namų augimą Lietuvoje pastebi ir nekilnojamojo turto specialistai. Lietuviai dėl nekilnojamojo turto likvidumo, mažesnės būsto išlaikymo kainos, mobilumo galimybės ir visuomenės sąmoningumo pokyčių neatsilieka nuo vakariečių ir vis dažniau renkasi gyventi mažesnės kvadratūros, bet funkcionaliai suplanuotuose namuose.
Lietuvoje populiarėja maži būstai
Renkantis gyvenamąjį būstą svarbus jo likvidumas. Nedidelis būstas beveik visada pasižymi didesniu likvidumu. Dėl racionalaus ir funkcionalaus išplanavimo tokius būstus galima greičiau parduoti ar išnuomoti – rinkoje jų paklausa didelė. Tokiais būstais domisi jaunimas, bendrą gyvenimą kartu pradedančios poros, vieniši žmonės ar investuotojai. Likvidumui taip pat svarbus ne tik būsto dydis, bet ir racionalus erdvių išplanavimas. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, jog dėl mažesnės suminės kainos 60 kv. m. trijų kambarių butas dažnai yra likvidesnis nei dviejų kambarių 55 kv. m., nors iš pirmo žvilgsnio būstų dydis skiriasi vos keliais kvadratiniais metrais.
Pastebima tendencija, jog būstus šiuo metu įsigyja ir vis daugiau jaunimo. Pirkdamas pirmąjį būstą jaunas žmogus dažnai dar nenori užsikrauti didelės paskolos naštos, tačiau nori gyventi centrinėje miesto dalyje. Dėl šių priežasčių jis verčiau renkasi pirkti nedidelės kvadratūros būstą, bet arčiau miesto šurmulio. Populiarėja suvokimas, kad butas turi tarnauti šeimininkui, o ne atvirkščiai. Todėl ieškodami gyvenamosios vietos jaunuoliai dažnu atveju renkasi mažesnį, pigesnį, tačiau racionaliai išplanuotą būsto variantą, kuriam išlaikyti ir prižiūrėti reikia skirti daug mažiau pastangų bei pinigų.
Perkant nekilnojamąjį turtą mokama už kiekvieną kvadratinį metrą, todėl labai svarbu pasverti, kaip naudingai jie yra suplanuoti būste. Neretai, ypač senos statybos daugiabučiuose, dviejų ar net vieno kambario butas turi didelį 8-9 kvadratinius metrus užimantį koridorių. Jo funkcinė vertė – abejotina, tačiau už plotą sumokama tiek pat. Pavyzdžiui, jei vidutinė 2 kambarių naujos statybos buto kvadratinio metro kaina Naujamiestyje Vilniuje yra apie 1800 eurų, toks koridorius kainuos net 14 400 eurų.
Nors mažo būsto sandorio ir įsigijimo vertė mažesnė, tačiau nuomos kainos dažnai labai panašios kaip ir didesnių būstų. Antai, lankomiausio Lietuvoje nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis, šiuo metu sostinės Šiaurės miestelyje naujos statybos vieno kambario buto, kurio plotas 30 kv. m., vidutinė mėnesio nuoma kainuoja 350 eurų. O ten pat esančiame panašių metų statybos name 55 kv. m. buto nuoma siekia 450 eurų – tik 100 eurų brangiau.
Tautiečius vilioja mobilumas
Anksčiau žmonės pirkdavo būstus visam gyvenimui. Būtent todėl gana ilgą laiką buvo populiarūs dideli, kelių aukštų gyvenamieji namai ar dideli butai, kurie vėliau buvo perduodami iš kartos į kartą. Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, jog šiuo metu būstai vis dažniau perkami gyventi „čia ir dabar“.
Yra išskiriami trys pagrindiniai būstų tipai pagal gyvenimo etapus: pirmieji namai, augantys šeimos namai (kai namuose krykštauja vaikai ir reikia daugiau ploto) bei senjorų namai (ištuštėjus namams, gyvenant sėsliau).
Lietuvoje vis dažniau perimami vakarietiški įpročiai ir būsto ieškoma konkrečiam etapui. Taip pat įsigyjant pirmuosius būstus, ieškoma ir mobilumo galimybės – mažesnis, bet funkcionalus plotas arčiau centro tampa patrauklesniu variantu už nuošaliau įsikūrusį didesnį. Todėl vis dažniau prieš 45 kv. m. ploto butą Pilaitėje laimi 30 kv. m. butas Naujamiestyje. Taip kartu išvengiant automobilių spūsčių ar ilgos kelionės į darbą viešuoju miesto transportu. Apskritai, gyvenant ir dirbant centre susidaro galimybė atsisakyti nuosavo automobilio ir taip sutaupyti papildomų lėšų.
Taip pat pastebima, jog lietuviai vis mažiau laiko praleidžia namuose – renkasi keliauti tiek savo šalyje, tiek į užsienio valstybes. Lyginant Baltijos šalių gyventojų 2019 m. pirmojo ketvirčio keliavimo statistiką, galima pastebėti, jog lietuviai po savo šalį keliauja daugiausia iš Baltijos šalių gyventojų. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje vietinis turizmas sudaro net 56,6 proc., kaimyninėje Latvijoje tik apie 30 proc., Estijoje šiek tiek daugiau – 40 proc. Taip pat Europos Sąjungos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, palyginus su Europos vidurkiu, vidutinio amžiaus lietuviai keliauja intensyviau. Tad nekilnojamojo turto specialistai teigia, jog poreikis turėti didelį būstą nyksta dėl nuolat didėjančio mobilumo.
Vienais svarbiausių aspektų perkant pirmuosius namus taip pat tampa namų funkcionalumas ir paprastumas. Žmonės nebenori tarnauti daiktams – patys namai ir juose esantys įrankiai turi visapusiškai tenkinti gyventoją. Todėl nekilnojamojo turto vystytojai, stengdamiesi patenkinti kintančius žmonių poreikius, siekia sumažinti ar visai atsisakyti būstuose esančių nereikalingų erdvių, tokių kaip dideli ir nereikalingi koridoriai. Taip siekiama rasti funkcionaliausius ploto panaudojimo sprendimus komfortiškam gyvenimui mažesniame būste. Verta apsvarstyti, jog nedidelis 21 kv. m. grindų ploto loftas su atskira miegamojo zona ir papildoma spinta antresolėje galbūt yra patogesnis ir funkcionalesnis variantas negu vieno kambario butas.
Tarp pasirinkimo motyvų – minimalizmas ir aplinkosauga
Pasirinkti mažesnio ploto gyvenamąjį būstą skatina ir visame pasaulyje įsitvirtinanti minimalizmo filosofija. Ja susižavėję renkasi naudoti tik tiek, kiek reikia, todėl maži būstai puikiai atliepia tokias asmenines pažiūras turinčių asmenų poreikius. Lygiai tiek pat įtakos renkantis, kur gyventi bei kokį nekilnojamąjį turtą įsigyti, turi ir siekis būti draugiškesniu aplinkai.
Socialinės atsakomybės aspektas dabar ypač svarbus. Todėl minimalizmas, siekis prisidėti prie aplinkosaugos bei kiti gyvenimo būdo ypatumai daro ne ką mažiau įtakos būsto pasirinkimui. Žmonės apsigyvendami nedideliame būste siekia ne tik sumažinti sunaudojamos elektros energijos, šilumos ar vandens kiekį.
Lygiai taip pat ieškoma galimybės, kuri leistų namuose išsilaisvinti iš daugybės nereikalingų pareigų bei atsakomybių, užklumpančių kasdienėje namų ruošoje. Juk tvarkytis vieno kambario butą užtrunka žymiai trumpiau nei trijų kambarių būstą ar dviejų aukštų namą.
Pasaulinės tendencijos rodo, jog vis dažniau atsisakoma tradicinio būsto erdvių skirstymo – svetainė, miegamasis, virtuvė – ir gyvenamųjų erdvių atskyrimo. Vienos erdvės jungiamos tarpusavyje, kitos – naikinamos. Kiekvieną kvadratinį metrą stengiamasi išnaudoti, paversti funkcionaliu ir tarnaujančiu tiek žmogui, tiek jį supančiai aplinkai.
